Gerbiamieji,
Primindami tai, kad 2017 m. vasario 2 d. įvykusiame Raseinių kredito unijos neeiliniame visuotiniame narių susirinkime buvo priimtas sprendimas šiais metais išstoti iš Lietuvos centrinės kredito unijos, pranešame, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Raseinių kredito unija nebepriklausko Lietuvos centrinės kredito unijos sistemai.
2017 m. kovo 30 d. trylika kredito unijų pasirašė naujos centrinės kredito unijos steigimo sutartį. Jungtinės centrinės kredito unijos (CKU) steigėjais tapo Raseinių kredito unija, Akademinė kredito unija, Ignalinos kredito unija, kredito unija „Zanavykų bankelis“, Jurbarko kredito unija, Biržų kredito unija, kredito unija „Kupiškėnų taupa“, Kelmės kredito unija, Šilalės kredito unija, Pareigūnų kredito unija, Joniškio kredito unija, Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unija ir Vilkaviškio kredito unija. Šiuo metu vyksta Jungtinės centrinės kredito unijos licencijavimo procesas.
Atsakingai užtikriname, kad Raseinių kredito unijos narystės Lietuvos centrinėje kredito unijoje pabaiga nariams ir klientams neturės nė menkiausio neigiamo poveikio – visos finansinės bei elektroninės paslaugos bus teikiamos be sutrikimų. Taip pat turime išskirtinę žinią, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. mus atpažinsite iš naujojo logotipo.

 

 

Liepos 24 dieną paskelbta nauja terminuotų indėlių akcija, kviečianti gyventojus prisijungti prie Raseinių kredito unijos narių ir pasidėti terminuotą indėlį ypatingomis sąlygomis.

Jungtinę centrinę kredito uniją (CKU) įsteigusios kredito unijos kreipėsi į šalies Prezidento kanceliariją, Seimo valdybą ir Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamos užkirsti kelią Seime skubotai inicijuojamoms įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama sutrukdyti Jungtinės CKU licencijos gavimui.

Tokią Seimo nario Stasio Jakeliūno iniciatyvą Jungtinės CKU ir asociacijos Jungtinės kredito unijos atstovai aiškina aplaidumu, skuba ir suinteresuotų grupių daroma įtaka.

Asociacijos, atstovaujančios Jungtinės CKU interesams, vadovas Tomas Vaitkunskas primena, kad duris naujų centrinių kredito unijų steigimui Seimas atvėrė dar 2015 m. pavasarį, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimu patvirtinus Tvarios kredito unijų veiklos koncepciją ir vėliau, 2016 m. birželį,  priėmus naujos redakcijos Kredito unijų įstatymą ir Centrinių kredito unijų įstatymą. 

„Naujieji įstatymai, įsigalioję nuo šių metų pradžios, įpareigojo kredito unijas būti vienos iš centrinių kredito unijų narėmis bei įtvirtino galimybę steigti ir veiklą vykdyti daugiau nei vienai centrinei kredito unijai. 13 kredito unijų nutarė pasinaudoti šia galimybė ir, laikydamosios visų reikalavimų, įsteigė Jungtinę CKU. Visgi dabar ponas Jakeliūnas, akivaizdžiai simpatizuojantis senajai kredito unijų sistemai, nutarė užkirsti kelią naujų centrinių kredito unijų steigimuisi ir įregistravo atitinkamas įstatymų pataisas“, – sako T. Vaitkunskas. 

Jis taip pat pabrėžia, kad jokie politikų sprendimai nesumažins Jungtinės CKU steigėjų ryžto sukurti alternatyvią CKU. Juolab kredito unijos jau yra atlikusios eilę veiksmų ir patyrusios nemenkų išlaidų, susijusių su CKU steigimu.

„Šių metų pradžioje Lietuvos bankui pateikėme pirmuosius steigiamos centrinės kredito unijos dokumentus. Kiek vėliau visų trylikos unijų visuotiniai narių susirinkimai priėmė nutarimus išstoti iš Lietuvos centrinės kredito unijos ir steigti naują CKU. Balandį pasirašėme sutartį su informaciniu sistemų paslaugų teikėju, suformavome 2 milijonų eurų Jungtinės CKU kapitalą ir, galiausiai, įsteigėme Jungtinę CKU. Gegužės 8 dieną Lietuvos bankui pateiktas prašymas dėl licencijos Jungtinei CKU išdavimo. Dabar gi matome, kad visą mūsų įdirbį ir pastangas bandoma užbraukti keliomis įstatymų pataisomis. Net ir nepaisant to, kad Lietuvos bankas ir Finansų ministerija ne kartą yra oficialiai išreiškę poziciją, kad pagal galiojantį Centrinių kredito unijų įstatymą kredito unijų sektoriaus reforma vyksta tinkama linkme.“, - teigia T. Vaitkunskas. 

Jugtinę CKU įsteigusios kredito unijos prašo Seimo Valdybos bei Seimo Etikos ir procedūrų komiteto užkirsti kelią skubotam neteisėtų įstatymų pataisų priėmimui, o taip pat įvertinti šio projektų iniciatorių elgesį ir galimą interesų konfliktą naudojantis Lietuvos Seimo nario teisėmis.

Jungtinės CKU steigėjais yra Raseinių kredito unija, Akademinė kredito unija, Ignalinos kredito unija, Kredito unija „Zanavykų bankelis“, Jurbarko kredito unija, Biržų kredito unija, Kredito unija „Kupiškėnų taupa“, Kelmės kredito unija, Šilalės kredito unija, Pareigūnų kredito unija, Joniškio kredito unija, Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unija ir Vilkaviškio kredito unija. Šių kredito unijų bendras turtas sudaro 150 mln. eurų, jos veikia visoje Lietuvoje ir vienija daugiau nei 42 tūkst. narių. 

Daugiau informacijos: Tomas Vaitkunskas, +370 687 79388

Vakar Kaune vykusiame steigiamajame susirinkime trylikos Lietuvos kredito unijų atstovai įsteigė Jungtinę centrinę kredito uniją (CKU) ir įkūrė Asociaciją Jungtinės kredito unijos. Jungtinės CKU steigėjai taip pat suformavo 2 mln. eurų centrinės unijos įstatinį kapitalą, patvirtino įstatus, aptarė stabilizacijos fondo kaupimo ir kitus klausimus. Jungtinei CKU priklausančių unijų turtas 2016 m. pabaigoje siekė beveik 150 mln. eurų, jos vienija maždaug 40 tūkst. narių.

Be to, steigiamojo susirinkimo metu buvo suformuota Jungtinės CKU Stebėtojų taryba, kurios vadove tapo Raseinių kredito unijos vadovė Birutė Žiūraitienė.

Bendru steigėjų sutarimu į Jungtinės CKU valdybos pirmininko ir administracijos vadovo pareigas buvo paskirtas Paulius Tarbūnas, turintis daugiau nei dvidešimties metų patirtį bankininkystės srityje, ėjęs aukščiausio lygio vadovo pareigas SEB banke Ukrainoje, Estijoje bei Lietuvoje. 

Stebėtojų taryba kitos savaitės viduryje suformuos ir patvirtins 7 žmonių Jungtinės CKU valdybą, kurios nariais taps 3 Jungtinės CKU administracijos atstovai ir po 1 dviejų didžiausių Jungtinės CKU unijų atstovą. Dar 2 - rotuojančios - vietos valdyboje priklausys likusių naujai centrinei kredito unijai priklausančių unijų atstovams.

Suformavus valdybą bus nedelsiant kreipiamasi į Lietuvos banką su prašymu Jungtinei CKU išduoti veiklos licenciją. Tai padaryti planuojama jau kitos savaitės pabaigoje.

Asociacija Jungtinės kredito unijos atstovaus Jungtinės CKU interesams santykiuose su Lietuvos banku, kitomis valstybės institucijos, asocijuotomis verslo struktūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Jai vadovaus Pareigūnų kredito unijos vadovas Tomas Vaitkunskas.

Jungtinės CKU steigėjais tapo Raseinių kredito unija, Akademinė kredito unija, Ignalinos kredito unija, Kredito unija „Zanavykų bankelis“, Jurbarko kredito unija, Biržų kredito unija, Kredito unija „Kupiškėnų taupa“, Kelmės kredito unija, Šilalės kredito unija, Pareigūnų kredito unija, Joniškio kredito unija, Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unija ir Vilkaviškio kredito unija.

Jungtinės CKU atstovai prasitaria, jog dar bent kelios kredito unijos aktyviai svarsto galimybę jungtis prie naujojo darinio.

Daugiau informacijos: Tomas Vaitkunskas, +370 687 79388

Pranešame, kad nuo 2017 m. balandžio 29 d. šeštadieniais Raseinių kredito unija (Maironio g. 10, Raseiniai) nedirbs.
Primename, kad atsiskaitymus už prekes ar paslaugas galite atlikti mokėjimo kortelėmis, taip pat mokėjimo kortelėmis galite pinigus išsigryninti bankomatuose, piniginių lėšų pervedimus ir įmokas už paslaugas galite vykdyti el. bankininkystės sistema i-Unija.

 

Šiandien Kaune trylikos Lietuvoje veikiančių kredito unijų atstovai pasirašė susitarimą įsteigti naują centrinę kredito uniją. Jungtinės centrinės kredito unijos (CKU) steigėjais tapo Raseinių kredito unija, Akademinė kredito unija, Ignalinos kredito unija, kredito unija „Zanavykų bankelis“, Jurbarko kredito unija, Biržų kredito unija, kredito unija „Kupiškėnų taupa“, Kelmės kredito unija, Šilalės kredito unija, Pareigūnų kredito unija, Joniškio kredito unija, Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unija ir Vilkaviškio kredito unija.

Visos šios unijos iki šiol buvo Lietuvos centrinės kredito unijos narėmis.

Raseinių kredito unijos valdybos pirmininkė Birutė Žiūraitienė sako, kad šis sprendimas tik sustiprins kredito unijų sektorių ir atvers didesnes veiklos galimybes, o žengti tokį žingsnį unijas paskatino keli motyvai.

„Jungtinė CKU savo nariams sudarys geresnes sąlygas plėtoti paslaugas ir didinti veiklos efektyvumą. Antroje šių metų pusėje klientams pasiūlysime šiuolaikiškesnius, funkcionalesnius ir patikimus technologinius sprendimus ir sistemas. Galiausiai naujosios CKU nariams pasiūlysime labiau subalansuotas sprendimų priėmimo taisykles“, – teigia B. Žiūraitienė.

Jungtinę CKU steigiančios unijos nustatė naujos centrinės unijos valdymo struktūrą, kuri užtikrins visų narių galimybę deleguoti savo atstovus į valdymo institucijas bei dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Tai padaryti padės taikomi rotacijos principai, svarbiausių sprendimų kvorumo taisyklės ir aiškiai apibrėžtos kompetencijos ribos ir delegavimo tvarka. Taip pat Jungtinės CKU atstovai kalba apie didesnį unijų savarankiškumą centrinės unijos sistemos ribose.

„Mes palaikome centrinės unijos veiklos modelio idėją, kooperatinių bendrovių principus. Tačiau kartu galvojame, kad unijos turi išlaikyti tam tikrą savarankiškumą ir teisę priimti kiekvienai jai geriausius sprendimus. Tik tokiu atveju unijos augs, plėsis ir tobulės. Žinoma, mes jokiu būdu nekalbame apie kažkokį didesnį savarankiškumą unijų veiklos patikimumo ar priežiūros sąskaita“, – aiškina B. Žiūraitienė.

Duris unijų sistemos reformai ir naujų centrinių kredito unijų steigimui Seimas atvėrė 2016 metais. Pagal tuomet patvirtintą kredito unijų reformos planą, unijos turi persitvarkyti iki 2018 metų pradžios. Centrinę kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip penkios kredito unijos, kurių bendras turtas yra ne mažesnis nei 50 mln. eurų, o didžiausios unijos turtas sudaro iki pusės steigėjų turto sumos. Centrinės unijos narės turės taikyti bendrą mokumo užtikrinimo sistemą, visoms unijoms garantuojant vienai už kitą.

Jungtinę CKU steigiančios kredito unijos užtikrina, kad šis žingsnis jų nariams ir klientams neturės nė menkiausio neigiamo poveikio – visos finansinės bei elektroninės paslaugos bus teikiamos be sutrikimų.

Daugiau informacijos: Birutė Žiūraitienė, +370 611 79200.

 

 

Gerbiamieji Raseinių kredito unijos Nariai,
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Kredito unijų įstatymo redakcija numato privalomą kredito unijų narystę centrinėje kredito unijoje, o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Centrinių kredito unijų įstatymo redakcija numato galimybę Lietuvos Respublikoje steigti ir veikti kelioms centrinėms kredito unijoms.
Daugeliui žinoma, kad Lietuvos bankas 2017 – 2018 m. vykdo kredito unijų sektoriaus reformą, užtikrinančią tvarią kredito unijų veiklą.
2017 m. kovo 2 d. įvykusiame Raseinių kredito unijos (toliau – Unijos) pakartotiniame neeiliniame visuotiniame narių susirinkime (toliau – Susirinkimas), nariai balsų dauguma patvirtino:

  1. Unijos išstojimui iš Lietuvos centrinės kredito unijos ir Asociacijos Lietuvos kredito unijos nuo 2017 m. kovo 31 d.;
  2. Centrinės kredito unijos steigimo sutarties pasirašymui, tapimui įsteigtos centrinės kredito unijos nare ir dalyvavimui jos veikloje;
  3. Įgaliojimų suteikimui kredito unijos valdybai ir administracijos vadovei pagal kompetenciją dalyvauti derybose, savo nuožiūra priimti sprendimus, sudaryti sutartis ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus šio visuotinio narių susirinkimo sprendimams įgyvendinti.

Susirinkimo tikslas buvo – priimti sprendimus darbotvarkėje numatytais klausimais, iš kurių vienas esminių yra dėl naujos centrinės kredito unijos (toliau – CKU) steigimo inicijavimo.
Į naująją CKU ketina burtis ir tapti Steigiančiomis yra šios Kredito unijos: Raseinių kredito unija, Ignalinos kredito unija, Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unija, Pareigūnų kredito unija, Kredito unija „Saulėgrąža“. Taip pat žinoma, kad prie išvardintų kredito unijų ketina prisijungti dar devynios kredito unijos. Pagrindinės naujos CKU kūrimo priežastys ir motyvai yra šie:

  • Efektyviai veikiančios, savo narių interesus užtikrinančios Kredito unijos, kurios turi pakankamai žmogiškųjų, finansinių išteklių savo veiklai ir dalyvavimui CKU finansuoti, kurios siekia toliau plėtoti kredito unijų veiklą tobulindamos teikiamas paslaugas, efektyvindamos veiklą, siekdamos tvarios ilgalaikės plėtros ir pelningumo. Manome, kad tik nauja CKU sistema gali suteikti Kredito unijoms tinkamas sąlygas nurodytiems tikslams pasiekti.
  • Kredito unijos siekia didesnio savarankiškumo CKU sistemos ribose. Visos Kredito unijos (Steigėjos) palaiko CKU veiklos modelio idėją, kooperatinių bendrovių principus ir nori prisidėti prie CKU sistemos plėtros, tačiau kartu siekia išlaikyti savarankiškumą ir teisę priimti kiekvienai kredito unijai geriausius sprendimus, neapsiriboti bazinių paslaugų teikimu, o plėstis, augti ir tobulėti.
  • Finansų paslaugų sektoriaus variklis yra šiuolaikinius standartus atitinkančios, funkcionalios, patikimos ir paskui naudotojų poreikius spėjančios informacinės technologijos. Efektyvios, greitos, patogios sistemos sukūrimas yra vienas iš CKU steigiančių Kredito unijų prioritetų, kurio bus siekiama derantis su gerą reputaciją turinčiais informacinių technologijų vystytojais ir pasitelkiant juos modernios informacinės sistemos sukūrimui iki 2017 metų vidurio.
  • Kredito unijos siekia nustatyti naujus tarpusavio bendradarbiavimo ir CKU valdymo principus, pradedant narių delegavimo į CKU organus tvarka, baigiant detaliomis svarbiausių sprendimų priėmimo procedūromis. Kredito unijos susitarė nustatyti CKU valdymo struktūrą ir tvarką, užtikrinančią tiek visų CKU narių galimybę deleguoti savo atstovus į CKU organus, tiek šių asmenų nepriklausomumą nuo individualių asmenų įtakos – šio tikslo bus siekiama nustatant delegavimo tvarką ir rotaciją, svarbiausių sprendimų kvorumo taisykles, aiškias kompetencijos ribas.
  • Siekdamos užtikrinti tvarią CKU veiklą ir ilgalaikę plėtrą, Kredito unijos numato sukurti vieningą CKU narių rizikos vertinimo sistemą, kuri apims visumą kredito unijos tikrąją būklę nusakančių kriterijų (pajini kapitalą, aktyvų dydį, narių skaičių, normatyvų vykdymo tęstinumą ir kt.) ir bus taikoma visiems su CKU rizikos valdymu susijusiems procesams.

Dėl nurodytų priežasčių ir motyvų Kredito unijų tikslas sukurti naująją CKU, kurios rėmuose kredito unijos galės tvariai augti, kaupti kapitalą, išlaikyti savarankiškumą ir užtikrinti pagalbą bei paramą viena kitai.
Tikimės, kad naujos CKU sukūrimas sustiprins kredito unijų sektorių ir atvers didesnes veiklos galimybes visoms kredito unijoms ir jų nariams.

Užtikriname Jus, gerbiamieji Nariai, kad Raseinių kredito unija atsakingai vykdo visus Lietuvos banko nustatytus riziką ribojančius normatyvus. Unija valdoma kompetentingų ir Raseinių bendruomenėje gerai žinomų žmonių. Unijos administracijoje dirba atsakingi, sąžiningi ir dėmesingi darbuotojai, kurie kiekvieną dieną Jums suteikia reikiamas paslaugas ir tuo pačiu užmezga šiltus santykius su kiekvienu iš Jūsų.

Šiuo metu, kada vyksta Lietuvos banko inicijuojama kredito unijų sektoriaus reforma, darysime viską, kad Jums užtikrintume nenutrūkstamą paslaugų teikimą, tačiau išstojimas iš Lietuvos centrinės kredito unijos gali sudaryti tam tikrų nepatogumų, kuriuos mes pasiryžę nedelsdami išspręsti. Tikimės, kad atsiradusius laikinus nesklandumus, jei jie tokie pasitaikytų, išspręsime greitai, nesukeldami Jums nepatogumų. Prašytume Jūsų, atsižvelgiant į išdėstytą situaciją, nuolat sekti mūsų informaciją, kuri iš anksto įspėtų apie galimus laikinus paslaugų sutrikimo atvejus.

Dėkojame Jums už supratingumą ir bendradarbiavimą! Kilus klausimams, susisiekite tel. (8 428) 51965.

Pagarbiai, Valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Birutė Žiūraitienė

Naudingos nuorodos:
Daugiau apie Lietuvos banko vykdoma kredito unijų reformą skaitykite Lietuvos banko internetinėje svetainėje http://www.lb.lt/kredito_uniju_sektoriaus_reforma.
Kiekvieno ketvirčio kredito unijų rezultatai skelbiami Lietuvos banko internetinėje svetainėje http://www.lb.lt/pagrindiniai_kredito_uniju_sektoriaus_veiklos_rodikliai.

  • Išmokant nario terminuotojo indėlio (40, 41) lėšas (kartu su sukauptomis palūkanomis arba tik sukauptos palūkanos), netaikomas išgryninimo mokestis nustatytas nario atsikaitomojoje sąskaitoje, jei tenkinamos šios sąlygos (taikomos nuo 2017-02-06):
    1. Terminuoto indėlio sutarties laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei 6 mėn./180-209 d. Jei terminuoto indėlio sutartis sudaroma su automatiniu pratęsimu, tuomet pradinės sutarties laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei 6 mėn./180-209 d.
    2. Terminuotas indėlis negali būti nutrauktas anksčiau sutartyje nustatyto termino. Jei terminuoto indėlio sutartis sudaroma su automatiniu pratęsimu, tuomet terminuotas indėlis negali būti nutrauktas anksčiau pradinėje sutartyje nustatyto termino.
  • Visais kitais atvejais Unijoje piniginės lėšos iš terminuotų indėlių (40, 41) sąskaitų (kartu su sukauptomis palūkanomis arba tik sukauptos palūkanos) išmokamos lėšas pervedant į nario atsiskaitomąją sąskaitą Unijoje. Išimant pinigines lėšas grynaisiais pinigais iš Unijos nario atsiskaitomosios sąskaitos, taikomi standartiniai Unijos patvirtinti įkainiai arba pasirinktos pagrindinės mokėjimo sąskaitos įkainiai.
  • Unijoje visos piniginės lėšos, išmokamos nariui iš vaiko indėlio sąskaitos, taupomojo indėlio sąskaitos, tikslinio taupomojo indėlio sąskaitos, senatvės kaupiamojo indėlio sąskaitos, terminuotojo indėlio sąskaitų, išmokamos pinigines lėšas pervedant į nario atsiskaitomąją sąskaitą Unijoje.
  • Visos suteiktos paskolos Unijoje išmokamos, pinigines lėšas pervedant į Unijos nario atsiskaitomąją sąskaitą Unijoje.

Informuojame, kad išimant pinigines lėšas grynaisiais pinigais iš Unijos nario atsiskaitomosios sąskaitos, taikomi standartiniai Unijos patvirtinti įkainiai arba pasirinktos pagrindinės mokėjimo sąskaitos įkainiai.

Informuojame, kad nuo 2017 m. vasario 1 d. keičiasi Raseinių kredito unijos mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos ir 2017 m. vasario 1 d. įsigalios nauji mokėjimo paslaugų įkainiai. Nauji mokėjimo paslaugų įkainiai nuo 2017 m. vasario 1 d.:

Pagrindinė mokėjimo sąskaita*

1,50 Eur per mėnesį

Pagrindinė mokėjimo sąskaita* nepasiturintiems gyventojams

0,75 Eur per mėnesį

Grynųjų pinigų išmokėjimas kredito unijos aptarnavimo vietose

Nemokamai iki 700 Eur per mėnesį, viršijus 700 Eur – 0,5 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 0,30 Eur

Grynųjų pinigų išmokėjimas bankomate

Nemokamai 300 Eur per mėnesį, viršijus 300 Eur – 1 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 0,30 Eur

*Pasirinkę pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą už vieną kainą per mėnesį Jūs galėsite naudotis šiomis paslaugomis:

  1. Sąskaitos atidarymas;
  2. El. bankininkystė, sąskaitos valdymo ir saugi prisijungimo prie jos priemonė – mobilus parašas;
  3. Neribotas gautų mokėjimų eurais įskaitymas;
  4. Neribotas grynųjų pinigų įmokėjimas į sąskaitą kredito unijos aptarnavimo vietose;
  5. Debeto kortelė Maestro ir mokėjimo operacijos Maestro kortele;
  6. 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį, įskaitant įmokas, pervedimus kredito unijos viduje ir į kitus mokėjimo paslaugų teikėjus SEPA šalyse, viršijus 10 pervedimų eurais internetu skaičių, taikomi kredito unijoje patvirtinti standartiniai pervedimų įkainiai.
  7. Grynųjų pinigų išmokėjimas:
    • nemokamai 700 Eur per mėnesį kredito unijos aptarnavimo vietose, viršijus 700 Eur – 0,5 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 0,30 Eur;
    • nemokamai 300 Eur per mėnesį bet kuriame bankomate Lietuvoje, viršijus 300 Eur – 1 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 0,30 Eur.

Su Raseinių kredito unijoje taikomais įkainiais galite susipažinti čia: atsisiųsti įkainius.

„Misija Sibiras’16“ – tai Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ vykdomas patriotiškumo ir pilietiškumo skatinimo projektas. Šiemet bus vykdoma vienuolikta ekspedicija į lietuvių trėmimų ir įkalinimo vietas Rusijos Federacijoje. Ekspedicijos tikslas – sutvarkyti mūsų tautiečių trėmimų vietas, apleistas kapines, pastatyti atminimo simbolius, žuvusiems lietuviams Sibire atminti, pabendrauti su vis dar Sibire gyvenančiais tautiečiais bei jų bendruomenėmis.
Šiais metais ekspedicija vyksta į Igarką, kuri tiesiogiai susijusi su Raseinių kraštu. 1948 metų gegužės 22 d. operacijos „Vesna“ (“Bеcна“) metu, iš Viduklės geležinkelio stoties į tolimąjį Sibirą pajudėjo ešelonai su Raseinių krašto žmonėmis.
Tikėtina, kad tarp Raseinių kredito unijos narių yra tų, kurie patys ar jų artimieji patyrė tremties žiaurumus. Raseinių kredito unija atsiliepė į kvietimą tapti projekto „Misija Sibiras’16“ oficialia rėmėja. Unijos skirtos lėšos (2000 Eur) bus naudojamos projekto „Misija Sibiras’16“ ekspedicijos kaštams padengti. Iš daugiau nei 800 norėjusių dalyvauti 2016-ųjų metų ekspedicijoje, buvo atrinkti 76 bandomojo žygio dalyviai, iš jų suformuota galutinė 16 žmonių komanda.
Džiugu paminėti, kad „Misija Sibiras’16“ dalyviais tapo du jaunuoliai iš Raseinių, tai – Arnas Zmitra ir Monika Lukoševičiūtė.

Gerbiami Raseinių kredito unijos nariai,
jei Jūs ar Jūsų artimieji buvote ištremti 1948 metų gegužės 22 d. operacijos „Vesna“ (“Bеcна“) metu į Igarką, atsiliepkite, Jūs suteiktumėte vertingos informacijos ekspedicijos dalyviams (skambinkite tel. Nr. (8 428) 51 964 arba atvykite į Raseinių kredito uniją).

 „Misija Sibiras’16“ dalyvių Arno Zmitros ir Monikos Lukoševičiūtės straipsnis:
„Besiruošiant „Misija Sibiras’16“ į Igarką. Pasiruošti ekspedicijai „Misija Sibiras‘16“ nelengvas iššūkis: tenka ne tik išbandyti naujus žygio batus, atsakingai susikrauti 20 kg sveriančią kuprinę, bet ir perskaityti knygas apie tremtį, Sibirą, lankytis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, muziejuose, ieškoti tremtinių, susitikti su jais ir išgirsti nepaprastas istorijas.
Kelionė į Sibirą. Šiemet „Misija Sibiras’16“ vyks į Igarką. Masiniai trėmimai į šį kraštą prasidėjo 1948 m., būtent šių metų gegužės pabaigoje buvo ištremti ir mūsų sutikti tremtiniai – Joana, Antanas, Angelina, Edmundas, Levutė. Jie gražiausius savo jaunystės metus atidavė amžinojo įšalo žemei. Joanai tuomet tebuvo 8 m., Antanui 1 m., Angelinai 20m., o Edmundui 10 m.
Gyvuliniuose vagonuose trūko gryno oro, vandens, nebuvo langų. Viename vagone stribai, nepaisydami amžiaus, lyties, sutalpindavo apie 60 žmonių. Traukiniui stovint tuštintis teko po vagonu, stebint stribams, o riedant į kibirą vagone arba vagono kampe esančią skylę. Tremtiniai taip pat atsimena ir ešelono nr. 97921 katastrofą, per kurią sudaužyti ir sulaužyti 12 keturračių vagonų. Tai buvo itin skaudi nelaimė, nes tame ešelone buvo nemažai Raseinių krašto žmonių, kurie katastrofos vietoje ir buvo palaidoti. Galiniuose vagonuose buvusiems labiau pasisekė, jie liko beveik nesužaloti (kaip Edmundas).
Kelionė buvo ilga ir varginanti, Edmundas pasakojo, kad net mėnesį teko išbūti nesipraususiems, todėl visi be išimties turėjo utėlių. Vienas vyras neištvėręs tokių sąlygų išprotėjo: rinko nuo savęs utėles ir ėmė jas ganyti. Angelina prasitarė, kad plaukdama Jenisiejumi matė, kaip lietuvis iššoko iš laivo ir nusiskandino. Visi prisimena, kad iš Lietuvos iki Krasnojarsko teko keliauti traukiniu, vėliau perpildytu laivu Jenisiejaus upe plaukti iki pat Igarkos.
Įvykiai, kurie įsirėžė į atmintį visam gyvenimui... Tremtinė Joana, prisiminusi vaikystę, pasakojo apie šventes Sibire. Atmintyje įstrigo vienos Kalėdos, kai seneliai ir tėvai sugalvojo nupirkti manų. Tuomet jie privirė pilną puodą saldžios manų košės (žinoma, be pieno, o su vandeniu). Vaikams tai didžiulis džiaugsmas, nes buvo leista valgyti, tiek kiek telpa, ir dar puodą išlaižyti. Net ir skurdžiomis gyvenimo sąlygomis lietuviams išradingumo netrūko, todėl ir per Velykas pavyko susikurti šventišką nuotaiką. Kadangi parduotuvėse kiaušinių įsigyti nebuvo, tai tėvai nupirko konservuotų persikų, kurie apvalia forma simbolizavo kiaušinius.
Edmundas taip pat nestokojo įdomių istorijų. Viena jų apie meškutę, kurią kartu su draugais augino. Pavadino ją Mašenka ir net būdą padarė. Visgi meškutės likimas baigėsi liūdnai, nes ši mergaitei įkando į ranką. Įdomu tai, kad temperatūra žiemą nukrisdavo ir iki -56. Tokiomis oro sąlygomis net kvėpuoti sunku, o ką kalbėti apie darbą, bet Edmundas patikino, kad darbingos dienos būdavo iki -40. Dėl amžinojo įšalo, sudėtingo klimato nebuvo įmanoma auginti nei daržovių, nei gyvulių, tačiau Edmundas papasakojo, kad jo tėvas buvo fermos vedėjas ir kartą pirštinėje namo parnešė paršiuką, kurį slapta augino.
Gyvenimas Igarkoje. Kai atvyko, Joana su šeima apsigyveno „naujuose“ namuose, būtent trys gatvės buvo įkurtos tremtiniams. Namai pastatyti iš rąstų, kurie buvo ištraukti iš Jenisiejaus, bet įdomiausia tai, kad tų rąstų prieš statant neišdžiovino. Pasikūrus pečių rąstai labai greit supuvo. Levutei su mama pasisekė ne taip gerai kaip Joanai. Tik atvykus greitai mirė senelis, brolis ir sesuo. Liko tik ji ir mama. Jas abi kilnojo po visą Igarką. Tai vienur, tai kitur. Taip abi ir neturėjo padoraus savo kampo. Kam gi reikia dviejų moterų? Klausė ji.
Visi tremtiniai, su kuriais susitikome, dirbo miško pramonės kombinate. Edmundas papasakojo, kad dirbantys gaudavo 400 g duonos, o nedirbantys 200 g, tačiau tik sergantys galėjo neiti į darbą. Vandens šaltinis buvo Jenisiejus: ten teko ir praustis, rūbus skalbti ir iš ten gerti, todėl labai dažnai žmonės sirgdavo dizenterija. Vaistų nebuvo, o ir gydytojas ne visada suteikdavo pagalbą, tad ši liga didžiajai daliai baigdavosi mirtimi.
Įdomu tai, kad Angelina Igarkoje susituokė! Iš Jurbarko kilęs Pranas gyveno tame pačiame dviejų aukštų name (kaip, beje, ir dar 45 šeimos). Ištremtas kunigas palaimino jų santuoką. Grįžo kartu į Lietuvą 1958 m., tačiau Prano sodyba buvo sunaikinta, daiktai išnešti, medžiai išpjauti. Viską teko pradėti nuo pat pradžių…
Namo. Po 12 metų per savo gimtadienį grįžo Joana kartu su šeima. Angelina, palaidojusi tėtį Igarkoje, grįžo po 10 metų. Edmundas namus pasiekė 1957-aisiais. Levutė pirmiausia į Lietuvą buvo suplanavusi grįžti tik atostogų, bet pasiliko čia. Už kelių mėnesių grįžo ir jos mama.  
au liepos 17 d. „Misija Sibiras’16“ komanda išvyksta į Igarką, kur susitiks su likusiais lietuviais bei sutvarkys vienas didžiausias tremtinių kapines.
Dėkojame Joanai Kasparavičiūtei-Urbonavičienei, Antanui Šiurgždai, Edmundui Antanavičiui ir Levutei Žilienei už galimybę susipažinti su jų šeimų istorijomis.“

Norėdami paaukoti „Misija Sibiras’16“ ekspedicijai galite skambinti trumpaisiais numeriais 1417 (auka 2 Eur) arba 1418 (auka 3 Eur).
Daugiau informacijos apie projektą „Misija Sibiras’16“ rasite http://2016.misijasibiras.lt/

© 2002-2017 Raseinių kredito unija
Kooperatinė bendrovė Raseinių kredito unija • įmonės kodas 110086568 • adresas: Maironio g. 10, LT-60151 Raseiniai • tel.: +370 428 51 965, 51 964, 51 963, mob. tel. +370 611 79 200 •
el. p. unija@raseiniukreditounija.lt• atsisk. sąsk. LT80 5010 0000 1400 0073, Lietuvos centrinė kredito unija SWIFT (BIC): LCKULT22